Popiežius Pranciškus antradienio rytą aukojo Mišias Vatikano bazilikoje už Kapucinų ordino vienuolius visame pasaulyje. Su popiežiumi koncelebravo keli šimtai ordino kunigų, kurie su kitais kapucinų broliais atvyko į Romą kaip ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus piligrimai. Mišių metu popiežius kalbėjo apie kunigų nuodėmklausių vaidmenį, atkreipdamas dėmesį į kapucinus išskiriančią nuodėmklausių charizmą. Šventasis Tėvas prisiminė dviejų Bažnyčios šventųjų ir garsių kapucinų nuodėmklausių, t. Pijaus iš Petrelčinos ir t. Leopoldo iš Casanova pavyzdį. Abiejų šventųjų žemiškieji palaikai kaip tik šiomis dienomis yra išstatyti tikinčiųjų pagerbimui Šv. Petro bazilikoje.
Popiežius homilijoje aptarė antradienio Mišių Žodžio liturgijos skaitinius, kuriuose pristatomi du nusistatymai. Vienas yra Dievo didybės akivaizda, kurią išreiškia karalius Saliamonas, kitas menkystės, apie kurią kalba Jėzus priimdamas fariziejus ir rašto mokytojus, apeinančius Dievo įsakymą siekiant išsaugoti savo papročius.
Šventasis Tėvas paryškino kapucinų bendruomenėje puoselėjamą nuodėmių atleidimo tradiciją, atkreipdamas dėmesį, kad ordinas duoda daug gerų nuodėmklausių. Pasak popiežiaus, jie yra geri nuodėmklausiai todėl, kad jaučiasi kaip nusidėjėliai. Jie žino, kad yra dideli nusidėjėliai, todėl priešais Dievo didybę meldžiasi prašydami atleidimo karaliaus žodžiais „Išklausyk, Viešpatie, ir atleisk!“. Kadangi jie moka šitaip melstis, jie moka ir atleisti. O jei kas nors pamiršta, kad reikia atleisti, palengva pamiršta Dievą, pamiršta prašyti atleidimo ir nemoka atleisti. Nuolankusis, kuris jaučiausi esąs nusidėjėlis, klausykloje yra didelis nuodėmklausys. Kiti, kurie elgiasi kaip įstatymo mokytojai, jaučiasi tarsi būti skaistūs, tačiau jie tik moka smerkti.
Aš jums kalbu kaip brolis, sakė popiežius, ir per jus norėčiau prakalbėti į visus nuodėmklausius, ypač kai švenčiame šiuos Gailestingumo metus. Išpažintis yra tam, kad būtų atleidžiama. Tačiau jei jautiesi negalįs duoti išrišimo, prašau, neapsunkink penitento. Mat asmuo, ateinantis į klausyklą, ateina ieškodamas paguodos, atleidimo, ramybės ir taikos sieloje. Todėl klausykloje teranda tikrą tėvą, kuris apkabina ir pasako: „Dievas tave myli“. Ir tegul pasako taip, kad pajustų, kad Dievas myli. Gaila, tačiau daugelis esame girdėję daug žmonių sakančių, kad daugiau nebeeina išpažinties, nes kartą pasijuto kaip per tardymą.
Popiežius dar kartą atkreipė dėmesį, kad kapucinai išsiskiria ypatinga Dievo malone. Tai atleidimo malonė. Prašau jūsų, nepailskite atleisti! – ragino popiežius. Šventasis Tėvas pasidalijo prisiminimu vieno nuodėmklausio, pas kurį prie klausyklos laukdavo ilgos eilės žmonių, įskaitant kunigus, paprastus tikinčiuosius, vargšus, pasiturinčius. Nuodėmklausys buvo didžiai atlaidus. Visuomet rasdavo kaip atleisti nuodėmes. Arba sugebėdavo atgailaujantiems sugražinti ramybę apkabinimu. Kartą, pasakojo popiežius, tas nuodėmklausys jam kaip vyskupui pasiguodė, jog jaučiasi, kad prasižengia, nes per daug atleidžia, visuomet suranda priežastį atleisti. Tokiais atvejais kunigas užeidavęs į koplyčią pasimelsti prie tabernakulio, pasiteisinti Viešpačiui, kad buvo per daug atleidus, tačiau vien todėl, kad pats Viešpats davė blogą pavyzdį. Būkite atleidimo, susitaikymo ir taikos žmonės, ragino popiežius.
Yra daug kalbėjimo būdų, tiek žodžiais, tiek gestais. Asmuo priartėja prie nuodėmklausio klausykloje, nes jaučia tam tikra reikalą, jaučią naštą, kurios nori atsikratyti, bet kartais nežino kaip tai padaryti. Gal nesugeba pasakyti žodžiais, tačiau eina išpažinties, nes nori pasikeisti, būti kitokiu. Šis ženklas, kad nori eiti išpažinties, yra svarbus gestas, tačiau tada galima apsieiti be klausimų, nes priartėjantis prie klausyklos žmogus jau žino savo viduje, kad daugiau nebenori nenusidėti, bet dažnai neįstengia to padaryti nes yra sąlygojami psichologijos, gyvenimo situacijos. Tačiau širdis plati. Atleidimas yra sėkla, Dievo paglostymas. Pasitikėkite Dievo atleidimu, - sakė jis.
Kapucinams svarbu puoselėti, visą laiką gaivinti savo nuodėmklausių charizmą, tęsė popiežius: - Būkite nepaprastais nuodėmklausiais. Kas nemoka atleisti, pavirsta kaip dienos Evangelijoje minimi įstatymų vykdytojai, kurie tik moka smerkti. Kas didysis kaltintojas Biblijoje? - velnias. Tad, arba vykdai Jėzaus, kuris atleidžia, tarnystę, gyvenimo paaukojimu, malda ir kaip, šv. t. Pijus ir t. Leopoldas, valandų valandomis klausykloje, arba vykdai velnio tarnystę tiktai smerkdamas, kaltindamas.
Noriu dar ką pasakyti jums, - sakė Pranciškus, - per jus visiems nuodėmklausiams, kunigams, kurie eina klausytis išpažinčių, bet nesijaučia tam pasirengę, tegul jie būna nuolankūs ir atsideda kitoms tarnystėms, aukoja Mišias, plauna grindis, bet tegul neina į klausyklą, jei to nesugeba. Prašykime Viešpaties suteikti malonę kiekvienam iš jūsų, per visus jus kapucinus visiems nuodėmklausiams, taip pat ir man.
